ŠŠ Kovas Kaunas

Apie XX a. pabaigos vaikų komandą žr. VSK Kovas Kaunas.

Wikipedia

Lietuva

† ŠŠ Kovas Kaunas

Oficialus pavadinimas

Šančių šaulių būrio sporto klubas „Kovas“

Įkūrimas

1921 m.

Iširimas

1945 m.

Miestas

Kaunas

Lyga	Vieta	Zona

http://www.futbolinis.lt/content/team/9777/lt/

Dublerinės komandos

Kovas-2 Kaunas

Istorija

Klubo apranga buvo dryžuota – raudonai balta,^[1] 1925 m. – balta su žalia juosta per petį,^[2] II pasaulinio karo metais – ruda ir juoda.^[3] Tai vienas geriausių tarpukario Lietuvos klubų, pavadintas senovės dievaičio Kovo vardu. Klubą kaip LFLS Kaunas Šančių skyrių 1921 m. įsteigė Stasys Sabaliauskas, tarp steigėjų buvo ir Valerijonas Balčiūnas. „Kovo“ vardu šis Šančių klubas pervadintas 1923 m. kovo 17 d., jo steigimo iniciatoriai buvo Juozas Sabaliauskas, Stasys Sabaliauskas, P. Kaladė, P. Pankratovas ir L. Kieliauskas.^[4]

1923 m. visas LFLS Šančių skyrius pasitraukė iš LFLS ir pasivadino Šančių „Kovu“.^[5] Daug metų jam vadovavo L. Kieliauskas. Klubas žaidė su čekų, austrų, vengrų ir kitomis užsienio komandomis. Paskutiniu klubo pirmininku buvo A. Pankratovas. Klubas taip pat kultyvavo krepšinį, boksą, stalo tenisą ir kitas sporto šakas. Klubas buvo labai veiklus, jau 1923 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. „Kovas“ buvo daugiatautis, komanda neturėjo nei savo stadiono, nei trenerio, treniruodavosi 2 kartus per savaitę – antradieniais ir ketvirtadieniais Karo mokyklos aikštėje.

Paminklas 1924 m. Lietuvos olimpiečiams, atidengtas 2008 m. Šančiuose šalia „Kovo“ klubo būstinės (A. Juozapavičiaus pr. 87, Liepojos g. ir Sodų g. sankryža)

1924 m. „Kovo“ klubo sportininkai sudarė pagrindinę Lietuvos olimpinės rinktinės dalį, kuri vyko į Paryžiaus olimpines žaidynes. 1924 m. Lietuvai pasiryžus dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse rinktinė buvo surinkta paskubomis – futbolo komandos, vargusios ilgoje kelionėje traukiniu ir pralaimėjusios jau pirmąsias varžybas, pagrindą tuomet sudarė Šančių šaulių sporto klubo „Kovas“ sportininkai. Dėl to Lietuvos olimpinė rinktinė į olimpiadą išvyko iš Šančių, nuo „Kovo“ klubo būstinės, kuri spėjama buvusi Liepojos g. 1 (Sodų g. 2).^[6] Grįžę olimpiečiai priešais faktišką „Kovo“ būstinę – Juozo, Stasio ir Zigmo Sabaliauskų namą – pasodino ąžuolą. 2008 m. pagyvenusios moters veiklos centro „Juozapinės“ ir tuomečio Šančių seniūno iniciatyva buvo atidengtas paminklas pirmiesiems olimpiečiams.^[7] Paminklo autorius - Šančių seniūnas Arvydas Rymeikis, paminklo pastatymo iniciatorius – nevyriausybinė organizacija „Juozapinė“ ir jos pirmininkė, gydytoja Almantė Judita Šulgienė-Rabikauskienė. Parašius projektą, 4000 litų skyrė Kauno miesto savivaldybė.^[8]

1931 m. kovo 26 d. „Kovas“ susijungė su Šančių šaulių būrio sporto sekcija ir įstojo į Šaulių sąjungą,^[9] kas truputį pagerino finansinę padėtį. Ilgą laiką klubas neturėjo savo stadiono, todėl dažnai atsisakydavo tarptautinių susitikimų, kadangi kitų stadionų nuoma buvo brangi. 1939 m. „Kovas“ tapo geležinkeliečių klubu, kadangi prisijungė Geležinkeliečių šaulių sporto klubą GŠSK Kaunas (1937–1939). 1939 m. birželį „Kovas“ dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos 20-mečio sporto varžybose, kur finale nusileido ŠMSK Kaunas klubui 0-2.^[10]

Užėjus sovietams, 1940 m. liepą klubas uždarytas, bet 1941 m. atsikūrė ir veikė iki 1945 m., kai buvo prijungtas prie geležinkeliečių komandos „Lokomotyvas“^[11].

Atkūrus Nepriklausomybę, klubas buvo trumpam atkurtas kaip veteranų komanda, kuri 1993 m. tapo Lietuvos veteranų čempionu,^[12] vėliau ši veteranų komanda minima ir 2002 m.^[13]

1921 m. – LFLS Šančiai 1923 m. kovo 17 d. – SK Kovas Šančiai 1930 m. liepos mėn. – Šančių šaulių Kovas 1931 m. kovo 26 d. – ŠŠB SK Kovas Kaunas 1939 m. – Geležinkelio šaulių Kovas 1990 m. – Kovas Kaunas

Pasiekimai

Kooperacijos taurės finalininkas (1924, 1930)
Lietuvos šaulių futbolo taurė (1932)

Tarptautinės rungtynės

Varžovas	Šalis	Rezultatas	Vieta	Data
Kalev Tallinn	Estija	0-1	Kaunas	1925-05-04
YMCA Riga	Latvija	1-1	Kaunas	1925-06-25
Sport Tallinn	Estija	1-4	Kaunas	1925-07-28
Spielvereinigung Memel	Rytprūsiai	1-1	Kaunas	1925-08
Prussia Samland Konigsberg	Rytprūsiai	(pralaimėjimas)	Karaliaučius	1926-04-15
Makabi Liepaja	Latvija	6-3	Liepoja	1926-05
Olimpija Liepaja	Latvija	2-1	Liepoja	1926-09-pab
Makabi Riga	Latvija	4-0	Ryga	1926
RFK Riga	Latvija	1-0	Ryga	1926
Hakoah Wien	Austrija	2-1	Kaunas	1927-07-16
Olimpija Liepaja	Latvija	2-1	Liepoja	1927-07-23
Nemzeti Budapest	Vengrija	0-9	Kaunas	1927-07-30
Olimpija Liepaja	Latvija	1-2	Kaunas	1927-08-06
Olimpija Liepaja	Latvija	0-5 ir 4-4	Liepoja	1929-05-19 ir ??
FK Teplitz	Čekoslovakija	1-8	Kaunas	1931-07-04
Union Riga	Latvija	5-2	Kaunas	1932-05-16
Olimpija Liepaja	Latvija	2-4	Kaunas	1932-06-23
Puhkekodu Tallinn	Estija	1-2	Kaunas	1933-05-19
ASK Riga	Latvija	4-2	Kaunas	1933-06-22
TJK Tallinn	Estija	1-1	Kaunas	1933-08-22
RFK Riga	Latvija	0-3	Ryga	1934-05-01
SK Zidenice	Čekija	0-6	Kaunas	1934-06-23
Union Riga	Latvija	3-1	Kaunas	1935-06-08
Budafok Budapest	Vengrija	2-2	Kaunas	1935-06-13
SK Ceske Budejovice	Čekoslovakija	0-1	Kaunas	1935-06-26
Ungaria	Vengrija	2-3	Kaunas	1935-08-11
RFK Riga	Latvija	1-1	Kaunas	1935-08-25
RFK Riga	Latvija	4-3	Kaunas	1936-05-03
Budafok Budapest	Vengrija	0-3	Kaunas	1936-06-02
FAC Wien	Austrija	1-9 ir 0-4	Kaunas	1936-07
SK Prostejov	Čekoslovakija	3-2	Kaunas	1936-08-03
Preussen Gumbinnen	Rytprūsiai	5-1	Kaunas	1937-04-25
FAC Wien	Austrija	1-1	Lietuva	1937-05-vid
Budafok Budapest	Vengrija	3-1	Kaunas	1937-06-10
Szoget	Vengrija	1-6	Kaunas	1937-06-21
Wien	Austrija	1-3	Kaunas	1937-08-07
Rapid Wien	Austrija	0-0	Kaunas	1937-08-15
Estonia Tallinn	Estija	1-2	Kaunas	1938-04-20
ASK	Latvija	0-0	Kaunas	1938-04-23
RC Paris	Prancūzija	0-4	Kaunas	1938-05-11
Kispest Budapest	Vengrija	2-4	Kaunas	1938-06-03
Jugoslavija Beograd	Jugoslavija	5-2	Lietuva	1938-08-05
Viktoria Plzen	Čekoslovakija	0-8	Kaunas	1939-05-09
AIK Solna	Švedija	2-5	Kaunas	1939-06-19
Vasutas	Vengrija	1-6	Kaunas	1939-07-20

Žymūs žaidėjai

Valerijonas Balčiūnas, 1924–1926
Vladimiras Bubnovas, 1933–1934, 1936
Jaroslavas Citavičius, 1926–1927, 1930–1933
Antanas Dambrauskas, 1925
Aleksandras Denisenka, 1933
Fabijonas Dulkė, 1928
Stepas Garbačiauskas, 1925–1945?
Pranas Grabažius, 1939
Juozas Gudelis, 1935–1939
Vytautas Guzauskas, 1933
Bronius Jankauskas, 1934–1937, 1939
Stasys Janušauskas, 1924–1926
Algirdas Januškevičius, ~1930
Romualdas Marcinkus, 1936
Edvardas Mikučiauskas, 1924
Romualdas Nevinskas, 1933, 1935–1937
Antanas Paulauskas, 1933–1935, 1937–1939
Liudas Rajunecas, 1931–1932
Stasys Sabaliauskas, 1924–1926
Zigmas Sabaliauskas, 1933–1937, 1939–1940
Antanas Tallat-Kelpša, 1933–1936
Juozas Žebrauskas, 1924–1926
Romualdas Žebrauskas, 1926–1927, 1931–1936
Juozas Žukauskas, 1924–1927
Leonas Žukauskas, 1926–1927

Šaltiniai

↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 123 p.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 65 p.
↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 253 p.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 70 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 35 p.
↑ https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000125273
↑ http://bukdetektyvas.lt/marsrutai/pasisancinek-marsrutas-po-sancius-?print=1
↑ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/atidengtas-paminklinis-akmuo-olimpieciams-56-7479
↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 49–50 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: II dalis (1937–1940). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 387 p.
↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 15 psl.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 1146 p.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 1577 p.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.

– autorius ir redaktorius – 65% (+5774-106=5668 wiki spaudos ženklai).
Vitas Povilaitis – autorius – 36% (+3215-0=3215 wiki spaudos ženklai).

[1] Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 123 p.

[2] Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 65 p.

[3] Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 253 p.

[4] Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 70 p.

[5] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 35 p.

[6] ttps://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000125273

[7] ttp://bukdetektyvas.lt/marsrutai/pasisancinek-marsrutas-po-sancius-?print=1

[8] ttps://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/atidengtas-paminklinis-akmuo-olimpieciams-56-7479

[9] Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 49–50 p.

[10] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: II dalis (1937–1940). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 387 p.

[11] Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 15 psl.

[12] Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 1146 p.

[13] Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 1577 p.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]