Steponas Garbačiauskas
| Steponas Garbačiauskas |  Lietuva
|
| Gimė – 1900 m. balandžio 17 d., vieta Ryga | |
| Mirė – 1983 m. rugpjūčio 3 d., Ciurichas | |
| Amplua | puolėjas |
  Ryga Ryga | |
 Lietuva 1923–1926 m. |
6 rung. (0 įv.) |
| Jaunimo komandos | |
| Sokolniki Moskva | 1914–1918 m. |
| Klubinės komandos | |
| LFLS Kaunas | 1922–1923 m. |
| KSK Kaunas | 1923–1925 m. |
| Kovas Kaunas | 1926–1930 m. |
Steponas Garbačiauskas (1900–1983), Lietuvos futbolininkas, rinktinės puolėjas (1923–1926), lengvaatletis, sporto žurnalistas, diplomatas.[1] Vienas sporto pradininkų Lietuvoje. Nacionalinis lengvosios atletikos čempionas (1921) ir rekordininkas.
Biografija
I pasaulinio karo nublokštas į Maskvą. Pradėjo sportuoti Sokolnikų sporto klube, žaidė futbolą, dalyvavo lengvosios atletikos varžybose.[2] 1914–1918 m. gyveno Maskvoje, 1918 m. atvyko į Kauną, 1919 m. surengė pirmąsias futbolo rungtynes. Jo iniciatyva įsteigtos pirmosios sporto organizacijos: 1919 m. Lietuvos sporto sąjunga, 1920 m. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, 1922 m. Lietuvos futbolo lyga, Lietuvos sporto lyga. 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse buvo Lietuvos sportininkų delegacijos vadovas, futbolo rinktinės kapitonas, sporto žurnalistas. 1922 m. „Lietuvos sporto“ redaktorius.
1925–1930 m. Argentinos konsulato Kaune sekretorius. Nuo 1930 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, nuo 1936 m. Lietuvos vicekonsulas Ciuriche. Po II pasaulinio karo kurį laiką buvo Bendrojo Amerikos lietuvių fondo atstovas Šveicarijoje. Padėjo rengti įvairias tarptautines varžybas.[3]
Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[4]
Žmona Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, dukra Rita.
Sportas
1914–1918 m. gyvendamas Maskvoje žaidė Sokolniki Moskva komandoje.[5] 1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę – lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo vienas LFLS Kaunas futbolo komandos žaidėjų, jos kapitonas, vadovas. 1920–1923 m. priklausė LFLS, 1923–1925 m. – KSK, 1925–1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. 1923–1924 m. ir 1926 m. Lietuvos futbolo rinktinės narys, 6 kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas – vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją.
S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“. 1923 m. „Karių“ (sportininkų) kalendoriuje išspausdino didelius metodinius straipsnius „Futbolas“, „Krepšinis“, „Rankinis“, „Lengvoji atletika“, 1922 m. išleido pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas“. [6]
1921–1925 m. lengvosios atletikos Lietuvos rekordininkas 60 m, 100 m, 200 m nuotolio, 4×100 m estafetės bėgime.
Mirė 1983 m. Ciuriche (Šveicarija). 2009 m. gruodžio 2 d. jo ir žmonos Elenos Kubiliūnaitės palaikai pervežti į Lietuvą ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Pasiekimai
- Lietuvos futbolo čempionas (1922, 1923)
Bibliografija
- Futbolas, 1921 m.
- Oficialės futbolo taisyklės, 1922 m.
- Lengvosios atletikos taisyklės, 1922 m.
Įvertinimas
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 48–51 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 2983 p.
- ↑ Jonas Žilinskas. Steponas Garbačiauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 416 psl.
- ↑ Sugrįžo į gimtosios žemės glėbį // XXI amžius, 2009 m. gruodžio 9 d., Nr. 87 (1779)
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 4 p.
- ↑ Lietuvos futbolo pionieriai. // „Sportas“, 2012-07-08