LFLS Kaunas

(Europos futbolo duomenų bazė)
Wikipedia
Lietuvos vėliava Lietuva † LFLS Kaunas
Ltulfl.jpg
Įkūrimas 1920 m. rugsėjo 15 d.
Iširimas 1999 m.
Miestas Kaunas
Klaida: nepavyko prisijungti prie duomenų bazės (Cannot access the database: :real_connect(): (08004/1040): Too many connections).
Lyga Vieta Zona
http://www.futbolinis.lt/content/team/1473/lt/


Istorija

Klubo spalvos – geltona ir žalia. LFLS buvo vienas stipriausių tarpukario Lietuvos klubų, pirmasis Lietuvos futbolo čempionas. Iš pradžių LFLS didžiausią dėmesį skyrė lengvajai atletikai, ji nebuvo grynai lietuvių sporto organizacija, kadangi apie 30 jos narių buvo kitataučiai (buvo baltarusių, lenkų, žydų, suomių, rusų, vokiečių, olandų).[1] Vėliau kitataučių sumažėjo, kadangi ėmė kurtis tautinių mažumų klubai.[2] LFLS pirmoji užmezgė santykius su užsieniu.

Nors LFLS nebuvo LSS Kaunas teisių perėmėja, ji greitai perėmė pastarosios patalpas Vytauto kalne. Iš pradžių LFLS komanda treniravosi Ąžuolyno ganyklose, kur savavališkai įsirengė ir futbolo aikštę, kurią tik 1924 m. išsinuomojo S. Dariaus rūpesčiu.[3] LFLS iš viso buvo įsteigus 26 skyrius, tačiau dėl sporto vadovų trūkumo dauguma jų sunyko. Organizacijos veikla daugiausia buvo vystoma Kaune, kur veikė pats LFLS (188 nariai 1938 m.) ir dukterinės organizacijos Kipras Kaunas (169 nariai) bei Tauras Kaunas (110 narių). 1939 m. veikė Kauno LFLS, „Kipras“ ir „Tauras“ bei skyriai LFLS Jonava, LFLS Vilnius ir LFLS Biržai.[4] 1940 m. rugsėjį LFLS veikla uždaryta,[5] 1941 m. rudenį atkurta, 1944 m. vasarą vėl nustojusi veikti.[6]

1997 m. klubas buvo atkurtas 1997 m. (atkūrimo iniciatorius Romas Kuzmickas), tačiau po kelerių metų galutinai išnyko.

  • 1920 m. – LFLS Kaunas


Chronologija 1920–2000 m.
  • 1920 m. rugpjūtį nustojo veikusi LSS Kaunas, todėl 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kurią įkūrė V. Bagdonavičius, Karolis Dineika, Stepas Garbačiauskas, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir Petras Oleka. Vos tik įsteigta, LFLS ėmė registruoti skyrius ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose (iš viso apie 30 skyrių). Sportininkai ėmė treniruotis Ąžuolyno ganyklose, kol 1924 m. pasistatė stadioną.[7]
  • 1921 m. S. Garbačiausko ir J. Ereto iniciatyva LFLS sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes, kuriose žaidė prieš Kaune dirbusius diplomatus ir pasiuntinybių darbuotojus (olandai, italai, švedai, suomiai ir kt.), kurias laimėjo 8-3 (birželio 24 d.), 3-2 (liepos 2 d.) ir 5-2 (lapkričio 1 d.).[8] LFLS komandoje žaidė J. Klečka, A. Rimša, S. Garbačiauskas, V. Dineika, A. Vasiliauskas, K. Kulvietis, V. Stakniūnas, L. Juozapaitis, Nausas, N. Stonis ir E. Fersteris, o diplomatų – R. Lasič (serbas), Palmquist (Suomija), Sala (Italija), V. D. Leoff (Nyderlandai), Usquiano (Ispanija), Powel ir Mende (Anglija), Borch (Danija), Lelek (Čekoslovakija), dr. Eretas (Šveicarija, taip pat komandos treneris), Butin (Prancūzija). Rungtynės buvo propagandinės, jomis siekta didinti susidomėjimą sportu ir futbolu, tad į rungtynes Ąžuolyne pirmą kartą susirinko tūkstantinė žiūrovų minia.[9] Pirmas dvejas rungtynes stebėjo 600–700, o trečiąsias – 1500 žiūrovų.[10] Tais pat 1921 m. LFLS žaidė su „šarvuotu traukiniu“ „Gediminas“ ir laimėjo 5-2, o geriausiai žaidė puolėjai S. Garbačiauskas, Viktoras Dineika ir Vasiliauskas.[11] LFLS perėmė Lietuvos sporto sąjungos patalpas Vytauto parke, 1921 m. LFLS įrengė pirmąją Kaune futbolo aikštę Ąžuolyne.
  • 1922 m. LFLS pradėjo leisti pirmąjį Lietuvoje sporto laikraštį „Lietuvos sportas“, įsteigė Lietuvos sporto lygą, tapo pirmuoju Lietuvos futbolo čempionu.
  • 1923 m. komanda vėl tapo Lietuvos čempione.
  • 1924 m. LFLS įsteigė Lietuvos futbolo lygą, pasistatė savo stadioną (statybos iniciatoriai buvo Steponas Darius ir K. Bulota).
  • 1925 m. vasarį LFLS atstovų suvažiavime Kaune dalyvavo ir LFLS Šiauliai, LFLS Raseiniai bei LFLS Lazdijai atstovai.[12] Balandžio 26 d. Lietuvos pirmenybių rungtynės su „Kovu“ buvo vienos žiauriausių Lietuvos futbolo istorijoje, kadangi „Kovas“ rungtynes baigė su 10 žaidėjų ir laimėjo 2-1, o LFLS – tik su 8.[13] Gegužės 31 – birželio 1 d. LFLS penkmečio proga surengtos lengvosios atletikos, krepšinio ir futbolo varžybos, kurios dalyvavo skyrių sportininkai. Kauno LFLS komanda futbolo finale nugalėjo Šiaulių LFLS 5-0.[14]
  • 1935 m. spalio 5–6 d. vyko LFLS 15 metų jubiliejaus sporto šventė. Futbolo turnyro finale MSK Kaunas laimėjo prieš JSO Kaunas 2-0.[15]

Pasiekimai



Tarptautinės rungtynės

Varžovas Šalis Rezultatas Vieta Data
YMCA Riga Latvija 0-4 Kaunas 1922-06-08
Ost Eitkūnai Rytprūsiai 1-3 Kaunas 1922-09-03
YMCA Riga Latvija 2-3 Ryga 1922-09-23
LSB Riga Latvija 1-0 Ryga 1922-09-24
TJK Tallinn Estija 1-7 Kaunas 1922-10-10
MTV Memel Vokietija 1-0 Klaipėda 1923-07
LSB Riga Latvija 1-3 Kaunas 1923-08-04
Kalev Tallinn Estija 0-5 1923-08
Union Berlin Vokietija 0-9 ir 2-3 ? 1923-08-22 ir ???
MTV Eitkūnai Rytprūsiai 2-1 Kaunas 1924-06-24
Hakoah Riga Latvija 1-0 Kaunas 1924-08-11
JKS Riga Latvija 0-1 Ryga 1925-04-10
Kaiserwald Riga Latvija 2-1 Ryga 1925-04-11
Kalev Tallinn Estija 2-3 Kaunas 1925-05-03
Kaiserwald Riga Latvija 1-0 Kaunas 1925-05-08
MTV Eitkūnai Rytprūsiai 1-0 Kaunas 1925-05-10
SV Stalluponen Rytprūsiai 1-2 Kaunas 1925-05-18
Preussen Gumbinnen Rytprūsiai 4-0 Kaunas 1925-06-21
YMCA Riga Latvija 4-1 Kaunas 1925-06-24
Massavia Rytprūsiai 2-4 Kaunas 1925-07-18
Olimpija Liepaja Latvija 2-4 Kaunas 1925-07-26
Hakoah Wien Austrija 0-7 Kaunas 1925-08-02
FK Trebic Čekoslovakija 1-3 Kaunas 1925-08-16
Preussen Gumbinnen Rytprūsiai 1-0 Gumbinė 1925-08-23
Olimpija Liepaja Latvija 4-1 Liepoja 1925-08-29
Olimpija Liepaja Latvija 1-5 Liepoja 1925-08-30
TJK Tallinn Estija 0-0 Kaunas 1925-10
Stern 1889 Berlin Vokietija 6-3 Kaunas 1926-05-13
TJK Tallinn Estija 0-7 Kaunas 1926-05-16
Slavia Praha Čekija 0-5 Kaunas 1926-06-25
Merkuur Tallinn Estija 4-3 Kaunas 1927-05-15
Amatieris Riga Latvija 3-0 Kaunas 1927-06-12
Slavia Moravska Čekoslovakija 1-5 Kaunas 1927-06-30
Hakoah Wien Austrija 0-2 Kaunas 1927-07-15
LSB Riga Latvija 1-1 Kaunas 1927-07-24
Olimpija Liepaja Latvija 2-5 Liepoja 1928-05-27
Olimpija Liepaja Latvija 1-1 Liepoja 1928-05-28
RFK Riga Latvija 1-1 Kaunas 1928-06-17
Kamraterna Švedija ? Kaunas 1928-06-30
Riga Wanderer Latvija 2-2 Ryga 1928-08-26
Amatieris Riga Latvija 0-3 Ryga 1928-08-27
RFK Riga Latvija 0-3 Ryga 1928-08-28
RFK Riga Latvija 1-0 Kaunas 1929-05-19
RFK Riga Latvija 1-8 ar 8-1 Ryga 1929-07-15
Latvijos rinktinė Latvija 2-3 Ryga 1929-07-16
VfB Konigsberg Rytprūsiai 2-4 Kaunas 1929-09-02
TV Tilsit Rytprūsiai 3-0 Kaunas 1930-05-10
Hertha Wien Austrija 3-4 Kaunas 1930-07-02
Europa Barcelona Ispanija 2-4 Kaunas 1930-07-30
Nachod Destne Čekoslovakija 1-11 Lietuva 1931-06-13
WAC Wien Austrija 1-10 Kaunas 1931-06-19
Olimpija Liepaja Latvija 4-0 Kaunas 1932-06-22
Puhkekodu Tallinn Estija 1-1 Kaunas 1933-05-18
Libertas Wien Austrija 2-6 Kaunas 1933-06-10
TJK Tallinn Estija 2-3 Talinas 1934-04-pab
Sport Tallinn Estija 2-2 Talinas 1934-04-30
Wanderer Riga Latvija 7-0 Kaunas 1934-04-19
SK Zidenice Čekija 0-4 Lietuva 1934-06
Hakoah Riga Latvija 7-1 Kaunas 1934-08-23
TJK Tallinn Estija 1-2 Kaunas 1934-08-26
Tervis Parnu Estija 3-0 Kaunas 1934-09-01
YMCA Riga Latvija 7-1 Kaunas 1934-09-12
SK Ceske Budejovice Čekoslovakija 2-3 Kaunas 1935-06-25
Estonia Tallinn Estija 1-2 Estija 1936-05-02
Tartu XI Estija 6-1 Estija 1936-05-03
Estonia Tallinn Estija 2-1 Estija 1936-05-05
Budafok Budapest Vengrija 1-0 Kaunas 1936-06-01
SK Prostejov Čekoslovakija 0-5 Kaunas 1936-08
FAC Wien Austrija 1-1 Lietuva 1937-05-vid
TJK Tallinn Estija 6-4 Talinas 1937-05-21
Sport Tallinn Estija 0-0 Talinas 1937-05-22
Budafok Budapest Vengrija 1-4 Kaunas 1937-06-09
Rapid Wien Austrija 2-3 Kaunas 1937-08-14
Hapoel Tel Aviv Palestina 1-2 Kaunas 1937-08-25
Kispest Budapest Vengrija 1-6 Kaunas 1939-07-pr

Žymūs žaidėjai

Šaltiniai

  1. ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 68 p.
  2. ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 20 p.
  3. ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 17 p.
  4. ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 47–48 p.
  5. ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 1 (1919–1940 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 24 psl.
  6. ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 16 psl.
  7. ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 18–25 p.
  8. ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 6 p.
  9. ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 103–104 p.
  10. ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 81 p.
  11. ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 48 p.
  12. ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 173 p.
  13. ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 173 p.
  14. ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 177 p.
  15. ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 383 p.

[[{{{genitive}}} futbolo rinktinė|?]]

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.
  • – autorius – 100% (+25-0=25 wiki spaudos ženklai).
Gauta iš „https://futbolas.lietuvai.lt/w/index.php?title=LFLS_Kaunas&oldid=758295“