Ąžuolyno aikštė, Kaunas
| Ąžuolyno aikštė, Kaunas | |
| Koordinatės: 54.8987 ir 23.9407 | |
| |
  Ąžuolyno aikštė, Kaunas - | |
| Atidarytas: | 1921 m. |
| Talpa: | |
| Komandos | |
| Miestas | Kaunas |
Ąžuolyno stadionas yra Kauno mieste, Ąžuolyno mikrorajone. Tiksli vieta neaiški.
Istorija
Iki 1921 m. Kaune nebuvo nė vieno stadiono – komandos pavienes futbolo rungtynes žaisdavo pievose ir aikštelėse. 1920 m. Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) vadovai kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl sklypo aikštei įrengti. Tuo metu Kaune visas sportinis gyvenimas vyko Ąžuolyne ir Vytauto kalne.[1] Po ilgų derybų 1921 m. sausio 14 d. miesto taryba šešeriems metams išnuomojo (už 700 litų metinį mokestį) žemės sklypą Ąžuolyne. Tas sklypas buvo bala, jį reikėjo nusausinti, išlyginti. Aikštės projektą parengė Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Jie vadovavosi Talino ir Stokholmo stadionų pavyzdžiais.[2]
1921 m. Kauno miesto savivaldybė išnuomavo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai 3,5 ha žemės sklypą. Tais pat metais patys sportininkai, su kastuvais čia įsirengė primityvią sporto aikštę, kurioje jau buvo galima žaisti futbolą ir rengti lengvosios atletikos pirmenybes. Kai kurie šaltiniai klaidingai teigia, kad ši aikštė buvo įrengta nė vienai sporto organizacijai nepriklausančiame žemės plote, kurį LFLS savavališkai naudojo nuo 1920 m.
1923 m. miesto valdyba per LFLS futbolo aikštę nutiesė gatvę – Gegužės alėją, todėl pradėta rūpintis naujos aikštės įrengimu. Galų gale, 1924 m. buvo atidarytas LFLS stadionas.
Gali būti, kad po II pasaulinio karo joje dar buvo žaidžiamas futbolas – minima, kad Ąžuolyne, netoli Dainų slėnio buvo aikštelė, kurioje treniruodavosi Audiniai Kaunas komanda.[3]
Stadionas
Sporto organizatorius Stepas Garbačiauskas pasakojo, kad laikydamiesi IAAF taisyklių, aikštei planą padarė aktyvūs nariai ir sportininkai, dirbę Plentų valdyboje, inžinieriai ir technikai, Berlyno aukštosios technikos mokyklos studentas Kęstutis Bulota. Aikštės matavimai atlikti Plentų valdybos įrankiais ir plieninėmis matuoklėmis. Kadangi aikštei parinktas ganyklos rėžis nebuvo lygus, o išlyginimui nebuvo pinigų, aikštės pradžia buvo įrengta nuolaidesnėje vietoje, o pabaiga – aukštesnėje. Skirtumas bėgant 100–200 m galėjo svyruoti 25–35 cm, kas aiškiai galėjo atsiliepti rezultatams.
Buvo įrengti 4 bėgimo takai ir takas aplink aikštę pasidarė 400 m ilgio, viduryje išmatuota aikštė futbolui. Takai vienas nuo kito atskirti pjuvenų rėžiu. Pinigų stoka neleido aikštės sulyginti, tad ji liko gana prastos būklės. Ji labai priklausė nuo oro sąlygų, dėl lietaus ji permirkdavo ir tapo slidi, su vandens klanais. Persirengimo patalpų taip pat nebuvo.[4]
Įrengus aikštę, tuo metu Kaune tebuvo tik dvi aikštės su tikrais vartais – ši Ąžuolyno aikštė ir „Makabi“ stadionas. Ąžuolyno aikštė buvo mėgiama labiau, kadangi buvo saugesnė – kamuolys nenulėkdavo į upę.[5]
Šaltiniai
- ↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 70 p.
- ↑ http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/stadionai_siurpino_ir_prieskario_lietuvoje/
- ↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 268 p.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 107–108 p.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 112 p.