Lietuvos aukščiausioji futbolo lyga 1938–1939 m.
Varžybos prasidėjo 1938-08-20, baigėsi 1939-07-08.
Pirmenybės prasidėjo 1938 m. rugpjūčio pabaigoje. Aukščiausioji ir I lygos pavadintos jungomis, tačiau šis pavadinimas joms neprigijo.[1] Rudens ratas baigėsi lapkričio 13 d. pirmaujant LGSF komandai.[2]
Lyga
| Vieta | Komanda | R | + | = | – | Įvarčiai | Tšk. | Pastabos | V |
| 1. | LGSF Kaunas | 13 | 8 | 1 | 4 | 31 — 20 | 17 | ||
| 2. | Kovas Kaunas | 13 | 8 | 0 | 5 | 28 — 18 | 16 | ||
| 3. | KSS Klaipėda | 13 | 8 | 0 | 5 | 34 — 31 | 16 | Kovo mėnesį dėl vokiečių okupacijos persikėlė iš Klaipėdos į Telšius | |
| 4. | Tauras Kaunas | 13 | 5 | 3 | 5 | 21 — 17 | 13 | ||
| 5. | CJSO Kaunas | 13 | 5 | 3 | 5 | 23 — 24 | 13 | ||
| 6. | LFLS Kaunas | 13 | 4 | 3 | 6 | 20 — 25 | 11 | ||
| 7. | MSK Kaunas | 13 | 4 | 1 | 8 | 15 — 26 | 9 | ||
| 8. | Švyturys Klaipėda | 7 | 1 | 1 | 5 | 9 — 20 | 3 | Pasitraukė po I rato dėl vokiečių okupacijos |
Šalies čempionai išaiškinti neįprastai. 1939 m. liepos 1 d. „Diena“ rašė: „Futbolo komitetą, be vadovo, sudarė dar 7 atstovai. Prasidėjus mūsų „futbolo krizei“, iš komiteto pasitraukė veik visi nariai ir faktinai tokio komiteto jau nebeturime. Iš savo pareigų atsistatydino ir Kamuolio žaidimo sąjungos vadovas Nikodemas Čerekas.“ Liepos 2 d. „Lietuvos aidas“ paskelbė, kad Lietuvos futbolo meisteriais tapo Telšių KSS komanda. Ji paskutinėse čempionato rungtynėse 4-2 nugalėjo Kauno „Kovą“ ir finišavo surinkusi 20 taškų. „Kovo“ sąskaitoje buvo 14 taškų (ir vienerios rungtynės atsargoje). Tuo metu LGSF turėjo 15 taškų, bet buvo sužaidusi dvejomis rungtynėmis mažiau. Vis dėlto pavyti klaipėdiečių jau nebegalėjo. Liko kovoti dėl antrosios vietos.
Intrigos šiai kovai suteikė netikėtas LGSF pralaimėjimas Kauno „Tauro“ komandai (2-3). Tad sidabro medalių savininkai turėjo paaiškėti LGSF ir „Kovo“ tarpusavio dvikovoje. Šias rungtynes 3-1 laimėjo kovingai nusiteikęs Kauno priemiesčio (Šančių) darbininkų kolektyvas. Psichologiškai palūžę LGSF futbolininkai liko trečioje vietoje.
Tačiau netrukus padėtis kardinaliai pasikeitė. 1939 m. liepos 5 d. „Lietuvos aidas“ straipsnyje „Tamsi futbolo sezono užbaiga“ paskelbė, kad futbolo komitetas (kurio vadovybė buvo atsistatydinusi), vadovaudamasis varžybų statutu, pagal kurį suaugusiųjų čempionate negalėjo žaisti jauniai, atėmė 4 taškus iš KSS komandos (už šią komandą rungtyniavo 16-metis Vytautas Saunoris). Dar įdomiau, kad tie 4 taškai buvo pridėti prie LGSF sąskaitos, tad ši Kauno komanda buvo paskelbta šalies meisteriu. Antrą vietą galutinėje rikiuotėje užėmė „Kovas“, trečią – KSS.[3]
Snaiperiai
| Žaidėjas | Komanda | Įvarčiai |
|---|---|---|
| Jonas Bužinskas | LGSF Kaunas | 11 |
| Antanas Paulauskas | Kovas Kaunas | 10 |
| Vladas Karalius | LFLS Kaunas | 7 |
| Kazys Šurkus | KSS Klaipėda | 6 |
| Vladas Adomavičius | Tauras Kaunas | 6 |
Prizininkai
Šaltiniai
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: II dalis (1937–1940). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 271 p.
- ↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: II dalis (1937–1940). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 309 p.
- ↑ http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/paskutiniai_lietuvos_futbolo_meisteriai/,print.1
- Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 213–221 p.
- Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 40–41 p.
- Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 1 (1919–1940 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 54 psl.
- Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 175 p.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||