LGSF Kaunas

Wikipedia

Lietuva

† LGSF Kaunas

Oficialus pavadinimas

Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija

Įkūrimas

1922 m. gegužės 27 d.

Iširimas

1944 m.

Miestas

Kaunas

Lyga	Vieta	Zona

http://www.futbolinis.lt/content/team/9822/lt/

Istorija

LGSF komandos emblema ant marškinėlių

Klubo spalvos – raudona ir mėlyna. Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF) įkurta 1922 m. balandžio 25 d.,^[1] nors oficiali įkūrimo data yra gegužės 27 d.^[2] Ją įsteigė kūno kultūros darbuotojas Karolis Dineika ir profesorius Juozas Eretas. Tai vienas sėkmingiausių Kauno futbolo klubų tarpukaryje, buvo krikščionių demokratų partijos puoselėta sporto organizacija, kūno kultūra laikiusi sudėtine krikščioniško auklėjimo dalimi.^[3] Jos pagrindą sudarė ateitininkų ir pavasarininkų sporto sekcijos bei savarankiški klubai. Organizacija turėjo per 80 skyrių. 1923–1930 m. leido laikraštį „Jėga ir grožis“. LGSF buvo stiprios futbolo, krepšinio ir lengvosios atletikos komandos. Ji buvo viena masiškiausių sporto organizacijų Lietuvoje, nors futbolo komandų turėjo mažokai.^[4]

1924 m. Šiauliuose vykusiame pavasarininkų kongrese buvo surengta pirmoji LGSF sporto olimpiada.^[5] 1925 m. LGSF buvo 2180 narių, veikė apie 80 skyrių, priklausė klubai LGSF Kėdainiai, LGSF Kybartai, LGSF Linkuva, LGSF Marijampolė, LGSF Panevėžys, LGSF Raseiniai, LGSF Rokiškis, LGSF Šakiai, LGSF Ukmergė, LGSF Utena, LGSF Vilkaviškis, 1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių įsteigtas ir LGSF Vilnius skyrius.^[6]

Į Lietuvos futbolo lygą LGSF įstojo tik 1926 m.,^[7] mat šio žaidimo nemėgo K. Dineika. Tais metais įregistruota komanda B klasėje, 1928 m. perėjusi į A klasę. Futbolininkai viešėjo Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose. Prie organizacijos vairo stovėjo prof. B. Vitkus, būsimasis Žemės ūkio akademijos rektorius, jam talkino sumanus komandos vadovas Andrius Keturakis. LGSF komanda buvo stiprinama dviem būdais: kvietė gabesnius futbolininkus iš savo filialų periferijoje ir ugdė pamainą jaunimo ekipoje. Komanda buvo sudaryta iš naujos kartos žaidėjų, augusių Lietuvos nepriklausomybės metais. Klubo vadovai rūpinosi, kad komandos nariai ne tik gerai žaistų futbolą, bet ir tobulėtų kaip žmonės, kaip asmenybės. Išskirtinis komandos bruožas buvo labai rimtas požiūris į treniruotes, rungtynes, klubo tradicijų puoselėjimas.

1939 m. pavasarį LGSF buvo pirmoji Lietuvos komanda, apsilankiusi Lenkijoje po santykių su Lenkija atnaujinimo.^[8] Ten ji sužaidė 7 rungtynes. Tų pačių metų vasarą LGSF pirmą ir vienintelį kartą tapo Lietuvos čempione.

1940 m. gegužės 11 d. LGSF dar spėjo laimėti Marijampolės futbolo turnyrą, kur finale įveikė Rygiškių Jono gimnazijos komandą 1-0.^[9] 1940 m. rugsėjį LGSF veikla buvo uždaryta, 1941 m. pavasarį nemaža dalis žaidėjų perėjo į Dinamo Kaunas komandą,^[10] tačiau 1941 m. 2-ojoje pusėje LGSF buvo vėl atkurta. Baigiantis II pasauliniam karui, 1944 m. vasarą klubas buvo išformuotas galutinai.^[11]

1922 m. – LGSF Kaunas

Pasiekimai

Kauno žaibo turnyras (1931)
„Vasaros“ taurė (1932)
Lietuvių tautinės olimpiados sidabras (1938)

Tarptautinės rungtynės

Varžovas	Šalis	Rezultatas	Vieta	Data
Deutsche Jugendkraft	Vokietija	2-3	Lietuva	1930-06
Union Riga	Latvija	3-1	Kaunas	1932-05-17
Sport Tallinn	Estija	0-0	Kaunas	1932-09-04
RFK Riga	Latvija	3-0	Kaunas	1933-05-30
YMCA Riga	Latvija	5-2	Ryga	1934-07-12
Tervis Parnu	Estija	4-1	Estija	1934-07-vid
TJK Tallinn	Estija	5-1	Kaunas	1934-08-27
Tervis Parnu	Estija	5-1	Kaunas	1934-09-02
YMCA Riga	Latvija	1-1	Kaunas	1934-09-11
SK Ceske Budejovice	Čekoslovakija	2-3	Lietuva	1935
Puhkekodu Tallinn	Estija	0-5	Talinas	1935-07-16
Estonia Tallinn	Estija	2-3	Talinas	1935-07-17
RFK Riga	Latvija	0-0	Kaunas	1936-05-02
Tervis Parnu	Estija	1-0	Pernu	1936-08
Tervis Parnu	Estija	1-0	Pernu	1936-08
Union	Estija	0-0	Pernu	1936-08
Tervis Parnu	Estija	4-0	Kaunas	1937-05-20
Kalev	Estija	1-5	Pernu	1937-07-pab
Tervis Parnu	Estija	3-1	Pernu	1937-07-pab
Olimpija Liepaja	Latvija	3-2	Kaunas	1939-04-10
Vilki Riga	Latvija	0-0	Kaunas	1939-05-02
Polonia Warszawa	Lenkija	2-2	Lenkija	1939-05-pab
Brzesc Litewski XI	Lenkija	7-1	Lenkija	1939-05-pab
Grodno XI	Lenkija	2-4	Lenkija	1939-05-pab
Bialystok XI	Lenkija	5-0	Lenkija	1939-05-pab
Smigly Wilno	Lenkija	5-2 ir 5-2	Lenkija	1939-05-pab
Kispest Budapest	Vengrija	5-4	Kaunas	1939-07-09
Vasutas	Vengrija	1-2	Kaunas	1939-07-21
Sparta Praha	Čekoslovakija	1-4	Kaunas	1939-07-03

Žymūs žaidėjai

Kazys Brazauskas, 1933
Jonas Bužinskas, 1933–1939
Vladas Danilevičius, 1932–1934
Stasys Dūda, 1933
Bronius Galvičius, 1938–1940
Voldemaras Jaškevičius, 1934–1935, 1938–1940
Gediminas Kaminskas, 1936
Juozas Klimas, 1934–1935
Jonas Paulionis, 1937
Stasys Skalskis, 1937–1938, 1940
Antanas Sokolovas, 1933
Jonas Šlyžius, 1938–1940
Fridrichas Tepferis, 1931
Juozas Znamenskas, 1933

Šaltiniai

↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 1 (1919–1940 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 24 psl.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 27–31 p.
↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 48 p.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 71 p.
↑ Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 176 p.
↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 49 p.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // 11 p.
↑ http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/lietuvoslenkijos_futbolo_rysiams__80_metu/
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: II dalis (1937–1940). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 432 p.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 229 p.
↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 16 psl.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.

– autorius ir redaktorius – 61% (+3795-21=3774 wiki spaudos ženklai).
Vitas Povilaitis – autorius – 39% (+2428-0=2428 wiki spaudos ženklai).

[1] Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 1 (1919–1940 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 24 psl.

[2] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 27–31 p.

[3] Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 48 p.

[4] Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 71 p.

[5] Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 176 p.

[6] Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 49 p.

[7] Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // 11 p.

[8] ttp://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/lietuvoslenkijos_futbolo_rysiams__80_metu/

[9] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: II dalis (1937–1940). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 432 p.

[10] Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 229 p.

[11] Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 16 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]