DFK Dainava
 Lietuva
|
DFK Dainava | |||||
| ||||||
| Įkūrimas | 1931 m. | |||||
| Miestas | Alytus | |||||
| Lyga (nuo 2021 m.) |
Lietuvos aukščiausioji futbolo lyga | |||||
| http://int.soccerway.com/teams/country/club/3915 | ||||||
| ||||||
| http://www.weltfussballarchiv.com/club_profile.php?IDD=15840 | ||||||
| http://foot.dk/VisLitklub.asp?ID=45 Using "Foot.dk" as property chain is not permitted during the annotation process. | ||||||
| http://foot.dk/VisLitklub.asp?ID=4 („Dainava“ iki 2002 m.) | ||||||
| http://www.futbolinis.lt/content/team/11170/lt/ | ||||||
| Oficiali svetainė | http://dfkdainava.com | |||||
|
||||||
| Dublerinės komandos | DFK Dainava-B, DFK Dainava-C, FA Dainava | |||||
Istorija
Dainava yra buvusi jotvingių XIII–XIV a. gyventa žemė, kartais tapatinama su visa Dzūkija, kurios neoficialia sostine laikomas Alytus. Istorinės ir geografinės aplinkybės lėmė, kad XX a. tarpukariu Alytus buvo tarsi atskirtas nuo svarbesnių sporto įvykių. Ypač tam turėjo įtakos tai, kad Lietuva ilgą laiką neturėjo diplomatinių santykių su Lenkija. Neturint nuolatinių sportinių ryšių su kaimynais, futbolas Alytuje negalėjo kilti ir plėtotis. Dažnai komandos susiburdavo tik epizodiškai. Anksčiau šiek tiek aktyvesni buvo tik žydai.
1931 m. minima, kad nuo 1929 m. futbolas Alytuje išvis užmirštas. Tik 1931 m. sudaryta „Šaulio“ komanda, tuo tarpu kai kitose Lietuvos apskrityse šauliai turėjo savo komandas net ir nedideliuose miesteliuose. Alytaus „Šaulio“ komanda buvo labai silpna ir Šaulių sąjungos varžybose pasitraukdavo jau po pirmųjų rungtynių.[1] Nuo 1935 m. minima šaulių komanda „Dainava“, kuri užimdavo paskutines vietas savo zonoje iki pat karo. Šaulių „Dainava“ taip pat turėjo krepšinio, vandens sporto ir kitas sekcijas.[2][3] 1940 m. klubas uždarytas, 1942 m. atkurtas, kultyvavo futbolą ir krepšinį. 1945 m. buvo prijungtas prie „Žalgirio“ draugijos.[4]
Ankstyvuoju sovietmečiu Alytaus komanda dažnai keisdavo pavadinimus, 1954 m. ji veikė prie kanifolijos ir terpentino fabriko (KTF),[5] 1955 m. – prie rajono kooperatyvų sąjungos (RKS),[6] 1956 m. priskirta „Spartako“ draugijai. Už pirmenybių tvarkos nesilaikymą 1957 m. sezone Alytaus komanda buvo pašalinta iš varžybų. Tuo laikotarpiu komandą šefavo Alytaus mašinų gamykla.[7] 1960 m. ji debiutavo aukščiausiojoje lygoje, tačiau po kelerių metų sumažinus lygos formatą vėl iškrito. 1961 m. komanda vėl pavadinta „Dainava“, priklausė „Nemuno“ sporto draugijai.[8] 1964 m. gegužės pradžioje „Dainavos“ pagrindu įkurtas Alytis Alytus.[9]
1967 m. Alytaus statybos trestas subūrė „Statybininko“ komandą, kuri po metų pasivadino „Dainava“.[10][11] 1970 m. vėl patekusi į aukščiausiąją lygą, po kelerių metų laimėjo LTSR pirmenybių medalius.[12]
„Dainavos“ dominavimas Alytuje tęsėsi iki vėlyvo sovietmečio, kai ją pranoko Poringė Alytus (būsimoji „Snaigė“). 1992–1993 m. sezono viduryje žiemą „Dainavos“ vietą II lygoje perėmė Nemunas Alytus, o dar po metų „Dainava“ iširo. „Dainava“ atkurta 1996 m. vasarą tuomet pagrindinės Alytaus mieste Daisotra Alytus klubo komandos pagrindu. 1997 m. ji prisijungė Geležinis vilkas Alytus komandą (po kelerių metų sujungimas atšauktas), tačiau po 2003 m. sezono klubas vėl iširo.
Dabartinis klubas atkurtas 2011 m. pradžioje sujungus stipriausius to meto Alytaus klubus – Alytis Alytus ir Vidzgiris Alytus, kurie iki tol žaidė I lygoje. Naujajai komandai iškart suteikta teisė žaisti aukščiausiojoje lygoje. Tačiau jau 2015 m. klubas vėl buvo ties iširimo riba – pašalintas ne tik iš aukščiausiosios lygos, bet neleista žaisti ir I lygoje, dėl ko komanda dalyvavo tik II lygos pirmenybėse. 2015 m. pabaigoje klubui buvo iškelta bankroto byla ir klubas tapo neveiksnus – faktiškai iširo. Tačiau netrukus, 2016 m. pradžioje gerbėjų bendruomenės „Dzūkų tankai“ iniciatyva Alytaus „Dainava“ atkurta Auska Alytus klubo pagrindu.
|
1996–2003 m.
2010–2013 m.
2013–2015 m.
Treneriai
- V. Klimavičius, 1951
- Jonas Kubilevičius, 1975
- Rimvydas Kochanauskas, 1997–2000
- Virginijus Sinkevičius
- Rimvydas Kochanauskas, 2012-01 – ????
- Darius Urbelionis, 2013-05 – 2013-12
- Sergej Alejnikov, 2014-03 – 2014-05
- Marco Ragini, 2014-05 – 2014-12
- Gedas Jarmalavičius
Žaidėjai
- „Kultūros namų“ komanda 1951 m.: J. Urbonas, Č. Daugėla, V. Nekraševičius, V. Gromovas, J. Kubilevičius, V. Lazarenka, M. Dumbliauskas, S. Jacevičius.[13] XX a. 6-ajame dešimtmetyje komandos kapitonu buvo Vincas Karašauskas.[14]
Šaltiniai
- ↑ Marytė Marcinkevičiūtė. „Alytaus sportas“. – Vilnius, leidykla „Homo liber“, 2005. ISBN 9955-449-86-1. // psl. 82
- ↑ Tadas Navickas. Alytus ir jo apylinkės. – Lietuvių istorijos draugija, 1988. // psl. {{{1}}}
- ↑ Marytė Marcinkevičiūtė. „Alytaus sportas“. – Vilnius, leidykla „Homo liber“, 2005. ISBN 9955-449-86-1. // psl. 18
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 14 psl.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // 93, 96 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // 100 p.
- ↑ Marytė Marcinkevičiūtė. „Alytaus sportas“. – Vilnius, leidykla „Homo liber“, 2005. ISBN 9955-449-86-1. // psl. 85
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 5 (1961–1964 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2001. // 16 psl.
- ↑ Dienraštis „Sportas“. // 1964 m. gegužė
- ↑ Rimantas Steponavičius. „Gal todėl aš ir nesenstu“. – Alytaus naujienos, 1993-05-29.
- ↑ Marytė Marcinkevičiūtė. „Alytaus sportas“. – Vilnius, leidykla „Homo liber“, 2005. ISBN 9955-449-86-1. // psl. 96
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 65–66 p.
- ↑ Marytė Marcinkevičiūtė. „Alytaus sportas“. – Vilnius, leidykla „Homo liber“, 2005. ISBN 9955-449-86-1. // psl. 21
- ↑ Marytė Marcinkevičiūtė. „Alytaus sportas“. – Vilnius, leidykla „Homo liber“, 2005. ISBN 9955-449-86-1. // psl. 82
| |||||||||||||
