FK Tauras Tauragė
Lietuva | FK Tauras Tauragė | |||||
Įkūrimas | 1942 m. | |||||
Miestas | Tauragė | |||||
Lyga (nuo 2020 m.) |
Lietuvos II futbolo lyga (zona Vakarai) | |||||
http://int.soccerway.com/teams/country/club/3921 | ||||||
| ||||||
http://www.weltfussballarchiv.com/club_profile.php?IDD=15844 | ||||||
http://foot.dk/VisLitklub.asp?ID=24 Using "Foot.dk" as property chain is not permitted during the annotation process. | ||||||
http://www.futbolinis.lt/content/team/977/lt/ | ||||||
Oficiali svetainė | http://www.fktauras.lt | |||||
Dublerinės komandos | Tauras-2 Tauragė, Tauro senjorai Tauragė |
Istorija
1922 m. Tauragėje buvo įsteigta Sporto sąjunga (pirmininkas A. Laugalys). Nors iš pradžių futbolininkai oficialiai nerungtyniavo, tačiau jos atstovai išjudino kitus. Jau 1924 m. Mokytojų seminarijoje daugiausiai buvo žaidžiančių futbolą. Vėliau aktyviausi buvo „Šauliai“, jaunalietuviai ir „Makabi“ sporto klubo futbolininkai. Futbolui plėstis labiausiai trukdė tai, kad Klaipėda ir didieji Žemaitijos centrai Plungė, Telšiai, Kretinga tada buvo sunkiai pasiekiami. Nedėkinga Tauragės geografinė padėtis (arti sienos su Vokietija ir Rusija) ilgai atsiliepė – tiek tarpukariu, tiek II pasaulinio karo metais ir vėliau, kai dėl prasto susisiekimo su kitais Lietuvos miestais tekdavo keliauti gyvuliniuose vagonuose ir su persėdimais. Todėl tik 1936 m. Tauragės „Šaulys“ dalyvavo Telšių apygardos pirmenybėse, kuriose rungtyviavo su dviem Telšių komandomis – Džiugas Telšiai ir JSO Telšiai. Aplenkti „Džiugo“ tada nepavyko.[1]
Užėjus karui, Tauragės „Tauras“ 1940 m. rudenį buvo uždarytas, 1941 m. atkurtas, o 1946 m. prisijungė prie „Žalgirio“ draugijos.[2] 1945 m. Tauragės „Tauras“ savo mieste varžovų neturėjo ir į Lietuvos futbolo pirmenybių finalinį etapą pateko be kovos. Ketvirtfinalyje jis 0-1 pralaimėjo tada geriausiai Klaipėdos „Sodybai“. 1946 m. („Tauras“) ir 1947 m. („Žalgiris“) rungtyniavo II pirmenybių pakopoje (Žemaitijos zonoje). 1948 m. Buvo šiek tiek pakeista Lietuvos futbolo pirmenybių tvarka ir Šiaurės zonoje Tauragės „Žalgiris“, užėmęs 3-ąją vietą, pateko į Lietuvos futbolo pirmenybių finalinį etapą, kur 6 komandų finaliniame turnyre labai netikėtai užėmė 2-ąją vietą. Tačiau aukščiasiojoje lygoje klubas išbuvo tik iki 1950 m.
Paskui Tauragės MSK (Maisto sporto klubas) futbolo komanda į A klasę buvo priimta tik 1960 m. MSK buvo mėsos kombinato komanda, „Nemuno“ draugijos narė.[3] 1962 m. ji vėl pasivadino „Tauru“. Tauragiškiai užimdavo vietas tik turnyro lentelės viduryje arba apačioje ir iki 1987 m. blaškėsi tarp aukščiausiosios lygos ir I lygos. 1986 m. Tauragės „Tauras“ iškovojo „Žalgirio“ draugijos futbolo pirmenybėse 1-ąją vietą ir gavo teisę žaisti aukščiausioje futbolo lygoje, o ta proga miesto vadovai įrengė „Vytauto“ stadioną su tuo metu geriausia veja Lietuvoje.[4]
1987 m. įvyko netikėtumas – LTSR aukščiausiosios lygos debiutantas Tauragės „Tauras“ tapo šalies čempionu. Čempionas paaiškėjo tik po papildomų rungtynių su SRT Vilnius komanda, kurias tauragiškiai laimėjo tik po baudinių 3-2. Net 3 baudinius sulaikė „Tauro“ vartininkas Jaunutis Šetkus. Komandą rėmė Tauragės mėsos kombinatas, Tauragės sporto komitetas. Vienu garsiausiu šios komandos žaidėju tapo Raimondas Vainoras, kuris 1988 m. buvo pakviestas atstovauti Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandai, o vėliau buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjų.
Vėliau, iki Nepriklausomybės atgavimo, klubas vis dar buvo tarp stipriųjų Lietuvos komandų, tačiau medalių nepelnė. 1990 m. vietoje „Tauro“ buvo naujai suburta komanda „Elektronas“, 1992 m. pervadintas „Tauru-Karšuva“, o 1996 m. – „Tauru“. Tauragės klubas su pertrauka aukščiausiojoje lygoje žaidė iki 1998 m., tačiau iškrito į I lygą. 2001 m. pirmą kartą Tauragės futbolo istorijoje komanda pateko į UEFA Europos „Region Cup“ taurės turnyrą. Pirmose rungtynėse tauragiškiai 5-0 nugalėjo Baltarusijos atstovus, vėliau 1-5 nusileido Vokietijos regiono futbolininkams ir, pirmaudami 1-0 iki 87 min., rezultatu 1-2 nusileido lenkams. Turnyre užimta 3 vieta. Komandos žaidėjas V. Dapkus, pelnęs 4 įvarčius, tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju.
XXI a. 1-ajame dešimtmetyje klubą rėmė statybos įmonė „Erra ir Ko“, tačiau šie metai „Taurui“ buvo labai nesėkmingi – I lygoje užimtos paskutinės 16-osios vietos ir 2006 m. buvo praleisti II lygoje. Tačiau 2007 m. klubas sugrįžo į I lygą, o 2009 m. – ir į aukščiausiąją lygą. 2010 m. vasarą „Tauras“ debiutavo UEFA Europos lygos turnyre, kur pirmajame etape įveikė AFC Llanelli klubą, o antrajame nusileido APOEL Leukosia komandai.
|
UEFA varžybos
Sezonas | Taurės turnyras | ||
---|---|---|---|
Čempionų | Taurių | UEFA | |
2010–2011 m. | 1/256 f. | ||
2011–2012 m. | 1/256 f. | ||
Kartai | 0 | 0 | 2 |
Pasiekimas | — | — | 1/256 f. |
Treneriai
- Jonas Stažys, 1987
- Šenderis Giršovičius, 1987–1988
- Edvardas Malkevičius, 2009
- Aleksandr Brazevic, 2009
- Jurijus Popkovas, 2009
- Gediminas Jarmalavičius, 2009–2011
- Giovanni Scanu, 2012
- Šenderis Giršovičius, 2013-01 – 2013-03
- Aleksandr Brazevic, 2013-03 – 2013-07
- Jaunutis Šetkus, 2013-07
- Ramazan Silin, 2013-08
- Žydrūnas Mačaitis, 2013-08 – 2013-09
- Gediminas Jarmalavičius, 2013-09 – 2013-12
- Ivan Petrov Tabanov, 2014-01 – 2014-02
- Jonas Stažys, 2014-03
- Ivan Tabanov, 2014-04 –
- Giovanni Scanu, 2015-03 –
- Darius Stažys, 2015, 2017
Žymūs žaidėjai
- Jonas Bauža, vartininkas
- Algirdas Biliūnas
- Viktoras Bridaitis
- Algirdas Gustaitis, vartininkas
- Romaldas Juknevičius
- R. Raišelis
- Vidmantas Rasiukas, 1978
- Pranas Šeputis
Šaltiniai
- ↑ „Tauro“ istorija klubo oficialioje svetainėje
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 18 psl.
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 4 (1957–1960 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2000. // 16 psl.
- ↑ http://www.respublika.lt/lt/naujienos/sportas/futbolas/jonas_stazys__futbolo_idealistas_is_provincijos/
|