Maximilian Gold

(Europos futbolo duomenų bazė)
(Nukreipta iš Maksimilianas Goldas)
Wikipedia
Maksimilianas Goldas Austrijos vėliava Austrija
Gimė1900 m. lapkričio 22 d., vieta Viena
Mirė1961 m. lapkričio 27 d., Teheranas
Amplua gynėjas

Viena
Viena
Austrija Austrija
1922 m.
2 rung.
(0 įv.)
Klubinės komandos
WAF Wien 1919–1922 m.
Hakoah Wien 1922–1927 m.
Makkabi Tallinn 1924 m.
Makabi Kaunas 1924 m.
New York Giants 1927–1928 m.
WAC Wien 1928–1929 m.
Treniruotos komandos
Makabi Kaunas 1924–1925 m.
Lietuvos futbolo rinktinė m.

Maximilian Gold (1900–1961), žydų kilmės Austrijos futbolininkas, futbolo treneris.

Treniravo Talino, Kauno (1924–1925), Čikagos (JAV), Liuksemburgo ir Vienos žydų komandas, 1933 m. – Lietuvos rinktinę (7 rungtynės; 2 lygiosios ir 5 pralaimėjimai, įvarčiai – 8:27).[1]

Biografija

Futbolininkas, žinomas ir „Marko“ vardu, karjerą pradėjo po I pasaulinio karo gynėjo pozicijoje Vienos AF klube. 1919–1920 m. įsitvirtino pagrindinėje sudėtyje, 1921–922 m. sezone su komanda įveikė Vienos Amateur–SV ir laimėjo Austrijos futbolo taurę. Buvo pakviestas į šalies rinktinę, kurios sudėtyje dalyvavo rungtynėse su Vengrija ir Šveicarija.

Po to priklausė Vienos „Hakoah“ žydų futbolininkų komandai. Nepaisant M.Goldo vasaros išvykų į Taliną, kur žaidė už vietos „Makkabi“, Austrijos pirmenybių rungtynių jis nepraleisdavo ir 19241925 m. sezone su Vienos „Hakoah“ tapo šalies čempionu. 1925 m. vasarą M.Goldas jau treniravo Kauno „Makabi“. Kontrolinėm rungtynėms į Lietuvą buvo pasikvietęs gimtąją Vienos „Hakoah“ komandą, kuriai rugpjūčio 1 d. kauniečiai pralaimėjo rezultatu 0:11 (0:4). Rudenį jis grįžo į Vieną.

Kai Vienos „Hakoah“ futbolininkai buvo išvykę į JAV, kelionės metu daug sportininkų po gautų pasiūlymų liko šioje šalyje, bet M.Goldas liko ištikimas gimtajam klubui. Visgi 1927 m. jis sutiko žaisti Niujorko „Giants“. Po metų grįžo į Austriją, kurį laiką atstovavo Vienos AC, o 1929 m. rudenį vėl gynė Vienos „Hakoah“ spalvas. Galiausiai nusprendė pakartotinai keliauti už Atlanto ir žaidė „Hakoah All-Stars“ futbolo komandoje.

Apie 1930 m. jis jau buvo futbolo Čikagos „Maccabi“ komandos viršininkas ir savininkas, į šį kolektyvą pasikvietė keletą sportininkų iš Vienos „Hakoah“. Pats aktyviai sportuoti jau nebegalėjo – trukdė rimta kelio sąnario trauma.

1932 m. išvyko į Lietuvą, kur buvo pakviestas šalies nacionalinės rinktinės trenerio pareigoms. Kartu žaidė ir Kauno „Bar Kochba“ futbolo komandos sudėtyje. 1932 m. rugsėjo 10 d. pastaroji komanda pralaimėjo Kauno „Kovui“ rezultatu 0:1, draugiškame susitikime žaidė ir M.Goldas. „Lietuvos aido“ sporto apžvalgininko nuomone, aikštėje jis buvo nejudrus ir atrodė kaip „senas bernas“ jaunimo tarpe – matyt, sportininko „aukso amžius“ jau buvo pasibaigęs.[2] Rytojaus dieną vykusios šalies vyrų futbolo rinktinės draugiškos rungtynės su Latvija privertė sirgalius pakeisti prastą nuomonę apie šį futbolo specialistą – Lietuvos reprezentantai, treniruojami M.Goldo, Kauno LFLS aikštėje laimėjo rezultatu 1:0. (Tarp keturiolikos iki tol su Latvija žaistų rungtynių tai buvo pirmosios laimėtos, vienintelį įvartį 15 min. įmušė Antanas Lingis).[3] Po šių rungtynių sekė rugsėjo 25 d. skaudus pralaimėjimas Stokholme per draugišką susitikimą su Švedija – 0:8.

1933 m. vyko atrankos varžybos į II pasaulio futbolo čempionatą, Lietuvai teko susirungti su Švedijos ir Estijos ekipomis. Kaune birželio 29 d. pirmąjį mačą švedams lietuviai pralaimėjo 0:2, o antrosios grupės rungtynės su Estija taip ir nebuvo surengtas, nes, po estų pralaimėjimo švedams, į tolimesnį etapą išėjo pastarieji futbolininkai ir toliau varžytis nebebuvo prasmės. Šeštajame Baltijos taurės turnyre Lietuva sužaidė taikiai su Latvija 2:2 ir su Estija 1:1, užimta antroji vieta. Neišvengta pralaimėjimų draugiškose rungtynėse su Estija 1:2 ir 0:5 bei su Suomija 2:9. 1933 m. rugsėjo 5 d. Maksimiljano Goldo kontraktas su Lietuvos rinktine baigėsi.[4][5] Vėliau dar kurį laiką gyveno Kaune ((?) treniravo „Bar Kochba“).

Kai per 1938 m. vad. „anšliusąnacistinės Vokietijos kariuomenė užėmė Austriją, M.Goldas su žmona (1932 m. buvo vedęs jurbarkietę Kreinę Kresytę)[6] emigravo į Liuksemburgą, kur nuo rugsėjo mėnesio treniravo Ešo prie Alzeto klubą „Jeunesse“. Kai ir šią šalį užėmė Vermachtas, jis buvo suimtas ir įkalintas priverčiamųjų darbų stovykloje Vokietijos Graimerate, o 1941 m. turėjo būti internuotas su šeima Cinqfontaines miestelyje. Padedant Antinacinio pasipriešinimo pogrindininkams liuksemburgiečiams jam pavyko pabėgti ir slapstytis.

Po II pasaulinio karo dirbo sporto vadybininku Vienoje. Žuvo nelaimingo atsitikimo metu Teherane, įkritęs į lifto šachtą.

Šaltiniai

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.
  • – autorius ir redaktorius – 121% (+35-6=29 wiki spaudos ženklai).