Lima Kaunas
Lietuva | † Lima Kaunas | |||||
Įkūrimas | 1937 m. | |||||
Iširimas | 1971 m. | |||||
Miestas | Kaunas | |||||
| ||||||
http://www.futbolinis.lt/content/team/9835/lt/ | ||||||
Istorija
Klubas įsikūrė prie tekstilės gamyklos „Lima“, žaidė Darbo rūmų aikštėje Jonavos gatvėje (vėliau tapo „Limos“ stadionu).[1] Audinius, medžiagas kostiumams ir verpalus gaminęs fabrikas buvo įsteigtas 1936 m. ir veikti pradėjo po metų. Jo steigėjai buvo Abraomas Taršis, Ilja Romas, Chaimas Romas, Chaimas Klečkinas, Isakas Taršis. Kodėl parinktas „Limos“ pavadinimas, neaišku.[2] 1937 m. fabriko komanda dalyvavo Kauno įmonių žaibo turnyre.[3]
1940 m. sovietų valdžios nacionalizuotas. 1946 m. atnaujinęs veiklą, „Limos“ fabrikas tapo vienu iš stambiausiu Lietuvos tekstilės fabrikų.[4] Sovietmečiu prie tekstilės fabriko „Limos“ sporto kolektyvas įsikūrė 1948 m. Jis priklausė „Žalgirio“ sporto draugijai.[5] 1961 m. Kauno sporto kombinato stadione žaidė tarptautines rungtynes su Baltyk Gdynia komanda.[6]
1962 m. „Limos“ komanda Kapsuke žaidė su kita vilnonių audinių komanda Šešupė Kapsukas „Tiesos“ taurės finale ir laimėjo 3-1. Komandos puolėjai buvo Julius Petkevičius (pamainos meistras, kapitonas), Vaclovas Vaičiūnas (darbininkas), Romualdas Dambrauskas (ūkvedys), žaidė Edvardas Domeika (sandėlininkas).[7] 1971 m. „Limos“ gamykla prijungta prie „Drobės“ fabriko (sudarant Kauno verpimo fabriką), todėl Drobė Kaunas perėmė „Limos“ vietą aukščiausiojoje lygoje. „Lima“ buvo viena ryškesnių gamybinių kolektyvų komandų, kuri aukščiausiojoje lygoje žaidė 19 sezonų.[8]
Po Nepriklausomybės atgavimo, fabriko teritorija išformuota, joje įrengtas prekybos centras „Prisma“, vėliau – „Maxima“ ir „Ikea“.[9] Fabriko vardą mena Limos takas, vedantis nuo Žaliakalnio link buvusios fabriko teritorijos Jonavos gatvėje.[10]
|
Treneriai
- Jaroslavas Citavičius, 1953, 1954
- Romualdas Dambrauskas, 1956, 1962–1965
Žymūs žaidėjai
- Romualdas Dambrauskas, 1956, 1960–1965
- Jonas Kubilevičius, 1954
- Henrikas Markevičius, 1954
Šaltiniai
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922–1997 m.“ (istorinė apybraiža). – Vilnius, „Diemedis“, 1997. ISBN 9986-23-034-9. // 35 p.
- ↑ https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2015/05/09/news/limos-takas-veda-i-tarpukario-kauna-4093665/
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 16 p.
- ↑ http://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/sovietines-lietuvos-ekonomika-nuo-industrializacijos-iki-nuolatinio-stygiaus-lya/exh-92/pramone/case-507#slide6
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 16 psl.
- ↑ Kęstutis Andziulis. „Su kamuoliu ir švilpuku“. – Kaunas, „Šviesa“, 1986. // 10 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // 133 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 76 p.
- ↑ https://www.delfi.lt/bustas/nt-rinka/kaip-is-lusnyno-legendinis-kauno-kvartalas-pamazu-tampa-prestiziniu-anksciau-net-elektra-tureti-buvo-prabanga.d?id=79097205
- ↑ https://www.15min.lt/gazas/naujiena/gatve/kauno-brazilkos-laiptai-primena-braziliskas-favelas-sukrype-ir-pavojingi-221-805646
|