Arminas Narbekovas

(Europos futbolo duomenų bazė)
Wikipedia
Arminas Narbekovas Lietuvos vėliava Lietuva
Gimė1965 m. sausio 28 d., vieta Gargždai
Amplua saugas, puolėjas

Gargždai
Gargždai
Lietuva Lietuva
1990–2001 m.
13 rung.
(4 įv.)
Jaunimo komandos
Bangelė Gargždai 1976 m.
ISM Panevėžys 1977–1983 m.
Žalgirio dubleriai Vilnius 1982 m.
Klubinės komandos
Zalgiris Vilnus 1983–1989 m.
Lokomotiv Moskva 1989–1990 m.
Austria Wien 1990–1996 m.
Admira Wacker Wien 1996–1999 m.
FCN Sankt Polten 1999–2000 m.
Admira Wacker Wien 2000–2001 m.
SV Hundsheim 2001 m.
SK Wien 2001–2004 m.
White Star Brigittenau 2003–2004 m.
BW Grossweikersdorf 2004–2009 m.
Treniruotos komandos
SV Weikersdorf 2004–2005 (tren.) m.
Žalgiris Vilnius 2006–2007 m.
Donau Langenlebarn 2007–2009 m.
Banga Gargždai 2009–2011 m.
Spartaks Jurmala 2012 m.

Arminas Narbekovas (1965–), Lietuvos futbolininkas, rinktinės žaidėjas (1990–2001), TSRS sporto meistras (1983), TSRS tarptautinės klasės sporto meistras (1987), TSRS nusipelnęs sporto meistras (1988), geriausias Lietuvos futbolininkas (1985, 1986, 1987), futbolo treneris.[1]

Biografija

Daugiavaikėje šeimoje gimęs A. Narbekovas futbolo treniruotes pradėjo lankyti gimtuosiuose Gargžduose – keletą metų treniravosi vietos vaikų ir jaunių sporto mokykloje (pirmasis treneris – Michailas Terentjevas).[2] Su Gargždų vaikų futbolo komanda A. Narbekovas pasiekė pirmąsias pergales – gargždiškiai aštuntojo dešimtmečio pradžioje užėmė antrąją vietą TSRS populiariame vaikų futbolo turnyre „Odinis kamuolys“. Būdamas 12 metų A. Narbekovas persikėlė į Panevėžio internatinę sporto mokyklą (treneris Vytautas Blinstrubas). 1980 m. buvo pakviestas į TSRS jaunių rinktinę. 1982 m. pakviestas į Vilniaus „Žalgirio“ dublerių komandą, o 1983 m. balandžio 19 d. TSRS aukščiausios lygos rungtynėse su Kutaisio „Torpedo“ debiutavo pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje. Studijavo VPI.[3]

1983-1989 m. TSRS aukščiausioje lygoje A. Narbekovas sužaidė 155 rungtynes ir įmušė 51 įvartį. Jis yra rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje. 1986-1988 m. buvo rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas. 1987 metais buvo antras pagal rezultatyvumą Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje. Keturis kartus iš eilės (1985-1988) A. Narbekovas buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku. 1987 ir 1988 m. buvo išrinktas į 33 geriausių TSRS futbolininkų sąrašą.

1987 m. su „Žalgiriu“ (dalyvavo kaip Sovietų Sąjungos studentų rinktinė) laimėjo Universiados futbolo turnyrą, tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju (6 įvarčiai). Tais pačiais metais su „Žalgiriu“ Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje iškovojo trečiąją vietą. 1988 metais su Sovietų Sąjungos olimpine rinktine tapo XXIV Olimpinių žaidynių, vykusių Seule, čempionu. Dalyvavo visose šešeriose olimpinio turnyro rungtynėse, pelnė du įvarčius (antrąjį įvartį įmušė pusfinalio rungtynių su Italija pratęsime).

1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę „Žalgiris“ pasitraukė iš Sovietų Sąjungos pirmenybių ir dalyvavo trijų Baltijos valstybių įsteigtoje Baltijos lygoje. A. Narbekovas Baltijos lygoje žaidė kiek daugiau nei pusę sezono ir įmušė 16 įvarčių. Sezono viduryje A. Narbekovas iš "Žalgirio" perėjo į Rusijos I lygoje žaidusį Maskvos „Lokomotyvą“. Šioje Rusijos komandoje, kuri buvo savotiška Lietuvos futbolininkų tarpinė stotelė pakeliui į Vakarų Europos futbolo klubus, 1990 metais žaidė dar keletas buvusių „Žalgirio“ futbolininkų – V. Jurkus, V. Sukristovas, A. Janonis ir V. Ivanauskas.

1990 m. rudenį A. Narbekovas (kartu su V. Ivanausku) perėjo į Austrijos Bundeslygoje rungtyniaujantį FK Austria Wien klubą. Austrijos sostinės futbolo klubo garbę A. Narbekovas gynė šešis sezonus (1990–1996). Per juos futbolininkas tris kartus (1991, 1992 ir 1993 metais) tapo Austrijos čempionu, du kartus laimėjo Austrijos taurę (1992, 1994 metais). 1992–1993 metais A. Narbekovas atkreipė SV Werder Bremen ir TSV Bayer Leverkusen dėmesį, tačiau traumos užkirto kelią į Vokietijos Bundeslygą.

Du sezonus (1996–1998) A. Narbekovas atstovavo Admira Wacker Wien klubui, rungtyniavusiam Austrijos Bundeslygoje. Vėliau du sezonus žaidė antroje Austrijos futbolo pakopoje (Erste Division): 1998–1999 metų sezone – „St. Pölten“, o 1999–2000 metais – VfB Admira Wacker Mödling. 2000–2001 metų sezoną pradėjo trečioje Austrijos futbolo pakopoje (Regionalliga Ost) rungtyniavusiame „SV Hundsheim“, o sezono viduryje perėjo į ketvirtos pakopos (Wiener Stadtliga) Wiener Sportclub. Su šiuo klubu per tris sezonus pakilo iki antrosios pakopos (2002–2003 metais). Futbolininko karjerą baigė nedideliuose Austrijos žemesnių lygų klubuose – Vienos „FK White Star“ ir „SV Gr. Weikersdorf“.

1990–2001 m. A. Narbekovas gynė Lietuvos rinktinės garbę. Sužaidė 13 rungtynių ir įmušė 4 įvarčius. 1990 metais pelnė pirmąjį Lietuvos rinktinės įvartį po Nepriklausomybės atkūrimo (draugiškose rungtynėse su Gruzija 1990 metų gegužės 27 dieną Tbilisyje). 2001 metų rugsėjo 1 dieną Pasaulio čempionato atrankos rungtynėse su Italija pasirodė aikštėje 88 minutę ir taip atsisveikino su Lietuvos rinktine.

Dar tęsdamas futbolininko karjerą A. Narbekovas Austrijoje gavo futbolo trenerio licenciją. 2001–2002 m. SK Wien buvo paskirtas žaidžiančiu treneriu, o vyriausiojo trenerio karjerą pradėjo 2004–2005 m. sezone „SV Groß Weikersdorf“.

2002 m. A. Narbekovas išrinktas LFF viceprezidentu. 2005 m. pabaigoje A. Narbekovas iš Austrijos grįžo į Lietuvą ir tapo „Žalgirio“ klubo prezidentu, o nuo 2006 m. ir vyriausiuoju treneriu. 2007 m. lapkričio pradžioje prieš paskutinį A lygos turą A. Narbekovas pasitraukė iš vyriausiojo trenerio pareigų, o pasibaigus sezonui ir iš klubo prezidento pareigų.

Pasiekimai

2004 m. A. Narbekovas buvo išrinktas geriausiu pastarųjų penkiasdešimties metų Lietuvos futbolininku – „Auksiniu žaidėju“ (Golden PlayerUEFA jubiliejaus proga kiekviena šiai organizacijai priklausanti nacionalinė futbolo asociacija paskelbė savo geriausią žaidėją). 2005 m. vasarą A. Narbekovas Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente buvo apdovanotas Garbės komandoro ženklu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“. 2006 m. Gargžduose, aikštėje prie savivaldybės, bronzinėje plokštėje išlietas A. Narbekovo pėdos atspaudas.

Šaltiniai

  1. Algirdas Klimkevičius. „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės. 1911–1990.“ – Vilnius, leidykla „Vaga“, 2015. ISBN 978-5-415-02101-8. // 544 p.
  2. Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 263 p.
  3. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 3054 p.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.
  • Vitas Povilaitis – autorius – 132% (+9836-0=9836 wiki spaudos ženklai).
  • – redaktorius – 2% (+131-2541=-2410 wiki spaudos ženklai).