Žalgirio stadionas, Vilnius

(Europos futbolo duomenų bazė)
Wikipedia
Žalgirio stadionas, Vilnius
Koordinatės: 54.6933 ir 25.2903
Žalgiris-Stadion.jpg

Žalgirio stadionas, Vilnius
-
Kraunamas žemėlapis ...
Atidarytas: 1922 m.
Uždarytas: 2016 m.
Talpa: 15 030
Komandos Žalgiris Vilnius,
FC Vilnius,
REO Vilnius (2011 m.)
Miestas Vilnius

Žalgirio stadionas (iki II pasaulinio karo Piromonto stadionas, 1948–1961 m. Respublikinis stadionas, Centrinis stadionas, Spartako stadionas, nuo 1962 m. Centrinis Žalgirio stadionas, LTSR Valstybinis stadionas) – buvęs daugiafunkcis stadionas Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone. Atidarytas XX a. tarpukariu, nugriautas XXI a. pradžioje, dabar išlikęs vienas stadiono stulpas.

Istorija

Iki 1831 m. dabartinio „Žalgirio“ stadiono vietoje buvo žydų kapinės (veikusios XVI–XIX a.), kuriose buvo palaidotas Vilniaus Gaonas (1720–1797).[1]

1921 m. pradėtos stadiono statybos Piromonte, 1922 m. dar nebaigus statybų jis buvo atidarytas (iškilmėse dalyvavo maršalas Juzefas Pilsudskis). Atidarymo rungtynes žaidė dvi karių sporto komandos. Stadione vykdavo futbolo ir lengvosios atletikos varžybos, 1936 m. čia vyko visos Lenkijos lengvosios atletikos čempionatas.[2]

1941 m. pradėti Vilniaus stadiono statybos projektavimo darbai,[3] nors Vilniaus centrinis (Piromonto) stadionas minimas dar 1941 m. gegužės 25 d.[4] Per II pasaulinį karą stadionas nukentėjo į jį nukritus bomboms. Stadionas pradėtas statyti iš karto po II pasaulinio karo vokiečių belaisvių ir pastatytas 1948 m. Iš pradžių jis vadinosi „Spartako“ (respublikinis, vėliau – centrinis), nuo 1962 m. – „Žalgirio“ vardu.

1950 m. liepos 21 d. stadionas atidarytas kaip Vilniaus centrinis stadionas, kuriame buvo 15 000 sėdimųjų vietų. Tą dieną I lygos varžybose Spartakas Vilnius įveikė Dzerzinec Celabinsk komandą 10-2. Sovietmečiu stadione taip pat vykdavo dainų šventės, muzikos pasirodymai, automobilių rodeo, kiti kultūros ir sporto renginiai.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę stadione žaidė Lietuvos vyrų futbolo rinktinė, tačiau vėliau stadionas prarado nacionalinio stadiono statusą ir tarptautinės futbolo rungtynės pradėtos rengti S. Dariaus ir S. Girėno stadione Kaune arba Vėtros stadione Vilniuje.

2007 m. tai buvo didžiausias šalies stadionas. 2010 m. stadiono savininkai (ŪBIG) planavo jį griauti ir statyti toje vientoje naują rajoną. Tačiau šiuo sprendimu pastaruoju metu abejojama. Buvo svarstoma įtraukti stadioną į Kultūros vertybių registrą, tačiau visų tam keliamų reikalavimų jis neatitinka. Be to, toks įtraukimas apsunkintų jo rekonstrukciją[5].

2011 m. stadionas uždarytas. 2015 m. „Žalgirio“ stadionas ir jį supančios teritorijos (iš viso 8 ha) už daugiau nei 40 milijonų eurų buvo parduoti nekilnojamo turto bendrovei „Hanner“, kuri stadiono vietoje planuoja gyvenamųjų butų ir ofisų statybą.[6] 2016 m. liepos 5 d. pradėti stadiono griovimo darbai.

Šaltiniai

  1. Žalgirio stadionas, Vilnius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, , 249 psl.
  2. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000242069/pirmieji-futbolo-stadionai-vilniuje-futbolininkai-ant-tauro-kalno-pilsudskio-perdavimas-ir-is-lektuvo-ismestas-kamuolys
  3. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 96 p.
  4. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 228 p.
  5. http://www.diena.lt/naujienos/miestas/legendinis-zalgirio-stadionas-bus-griaunamas-popieriuje-269846
  6. http://vz.lt/article/2015/5/4/zalgirio-stadionas-nuo-siol-bus-hanner-valdos

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.
  • – autorius ir redaktorius – 60% (+2111-466=1645 wiki spaudos ženklai).
  • Vitas Povilaitis – autorius – 53% (+1845-0=1845 wiki spaudos ženklai).