VDU Kaunas

VDU Kaunas

Įkūrimas

1923 m. kovo 11 d.

Miestas

Klaida: nepavyko prisijungti prie duomenų bazės (Cannot access the database: :real_connect(): (08004/1040): Too many connections).

Lyga	Vieta	Zona

Dublerinės komandos

ASK Kaunas-2

Komandą remia Vytauto Didžiojo universitetas, kuris XX a. keliskart keitė savo pavadinimą. Nuotraukose:

1922 m. pastate A. Mickevičiaus g. 37 (Kaunas) buvo įkurtas Lietuvos universitetas – pirmasis Lietuvoje. 1930 m. jis pervadintas Vytauto Didžiojo universitetu (2011 m. nuotrauka).
Sovietų valdžios nutarimu universitetas 1946–1950 m. buvo žinomas kaip Kauno valstybinis universitetas (1948 m. nuotrauka)
Vytauto didžiojo universitetas atkurtas 1989 m. Jo centriniai rūmai yra K. Donelaičio ir S. Daukanto gatvių sankirtos rytiniame kampe (2017 m. nuotrauka).

Istorija

1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įkurtas vienintelis tuo metu šalyje Lietuvos universitetas. 1923 m. kovo 11 d. jo studentai Izidorius Toliušis, Danielius Žilevičius, Nikalojus Stonis ir A. Karnauskaitė įkūrė Lietuvos universiteto sporto klubą, kuris turėjo per 20 narių. Jo veikla buvo silpna, klubas neįstengė sutvarkyti studentų sporto organizavimo ir varžybų vykdymo reikalų, o greitai ir visai nustojo veikęs. Pirmosios futbolo komandos šioje aukštojoje mokykloje įkurtos 1924 m. – jos vadinosi „Achilo“ ir „Alkio“ vardais.^[1] 1925 m. Lietuvos universitete vėl suburta pajėgi futbolo komanda, kurioje žaidė LFLS Kaunas žaidėjai Albinas Bulvičius, Danielius Žilevičius, Mečislovas Bankauskas ir Tadas Šliogeris, tais pat metais sukurta technikos studentų komanda STD Kaunas. Ši komanda lapkričio 15 d. įveikė Kultus Kaunas ekipą 9-1, o vėliau ir Spauda Kaunas komandą 4-1.^[2] Vėliau Kauno universiteto studentų futbolo komanda minima 1929 m. rugsėjo 22 d., kai dalyvavo studentų olimpiadoje Kaune.^[3]

1930 m. kovo 9 d. studentų atstovybės sporto referento V. Likevičiaus ir pirmininko B. Širvinsko iniciatyva įkurtas Akademinis sporto klubas (ASK) prie Kauno universiteto.^[4] ASK vienijo Kauno universiteto sportininkus, propagavo kūno kultūrą ir sportą, rengdavo studentų varžybas, metines sporto šventes.^[5] Pirmieji ASK žingsniai buvo labai vargani, kadangi trūko lėšų, sporto priemonių, patalpų.^[6] 1933 m. klubas jau turėjo apie 300 narių.

XX a. tarpukariu Vytauto Didžiojo universiteto komanda kurį laiką dalyvavo Kauno B grupės varžybose.^[7] 1930 m. gegužės 29 d. akademinėje sporto šventėje Kauno universiteto komanda 1-3 pralaimėjo Karo mokyklos jaunuoliams – šios rungtynės vėliau tapo kasmetine tradicija. 1931 m. gegužės 14 d. dėl Prezidento pereinamosios dovanos Kauno universitetas vėl kovojo su Karo mokykla ir šįkart nugalėjo 2-0,^[8] o 1932 m. gegužės 8 d. ASK sporto šventėje Karo mokyklą nugalėjo net 8-0 ir laimėjo Prezidento dovaną.^[9] 1934 m. gegužės 31 – birželio 1 d. vykusioje VDU sporto šventėje šio universiteto sportininkai vėl varžėsi su Karo mokykla lengvosios atletikos, šaudymo ir futbolo varžybose. Birželio 1 d. rungtynes stebėjo ir prezidentas Antanas Smetona, o rungtynės baigėsi 0-0.^[10] Pakartotinėse rungtynėse ASK komanda laimėjo 3-2 ir laimėjo Prezidento taurę visam laikui.^[11] 1935 m. gegužės 18–19 d. vykusioje VDU sporto šventėje futbolo varžybas laimėjo Korporacija Plienas Kaunas.^[12] 1937 m. spalio 29 d. ASK prisijungė prie Akademinio jaunimo sporto sąjungos (AJSS),^[13]^[14] kuri 1940 m. spalio 1 d. buvo sovietų likviduota.^[15]

1941 m. rudenį ASK atsikūrė Kaune ir Vilniuje, karo metais merdėjo, 1943 m. buvo uždarytas, bet 1945 m. buvo atgaivintas.^[16]. 1947 m. ASK komanda tapo Kauno aukštųjų mokyklų čempione. 1950 m. spalio 31 d. TSRS aukštojo mokslo ministro įsakymu Kauno valstybinis universitetas (taip nuo 1946 m. vadinosi VDU) buvo reorganizuotas, įsteigiant Kauno politechnikos institutą (KPI) ir Kauno medicinos institutą (KMI).^[17] ASK studentų komanda vis dar tęsė varžybas, tačiau Kaune ASK veikė iki 1951 m. pabaigos kaip Kauno aukštųjų mokyklų komanda – vėliau jo funkcijas ir vietą LTSR aukščiausiojoje lygoje perėmė politechnikos instituto studentų komanda KPI Kaunas. Vilniuje ASK klubas gavo USK Vilnius pavadinimą.^[18]

1989 m. VDU buvo atkurtas, kartu įkurtas ir sporto klubas „Vytis“ (pirmininkė Liucija Kalvaitienė), vienijęs 14 sporto šakų mėgėjus. 2009 m. VDU komanda su Birštono ekipa buvo įsiliejusi į VDU-Birštonas Kaunas klubą.

1923 m. – Lietuvos universiteto SK 1929 m. – FK Kauno universitetas 1930 m. kovo 9 d. – ASK Kaunas 1989 m. – VDU SK Vytis 1992 m. – VDU Kaunas

ASK ženkliukas
ASK emblema 1948 m.

Tarptautinės rungtynės

Varžovas	Šalis	Rezultatas	Vieta	Data
Universitates sports Riga	Latvija	0-1	LFLS stadionas, Kaunas	1931-06-04
Latvijos universitetas	Latvija	1-2	Kaunas	1931-06-05
Latvijos studentų rinktinė	Latvija	6-1	Ryga	1931-09-13

Treneriai

Komanda neturėdavo nuolatinio trenerio, todėl jo vaidmuo tekdavo žaidėjams.

Žymūs žaidėjai

Vladas Adomavičius, 1936
Henrikas Ališauskas, 1948
A. Andrulis, 1936
V. Augulis, 1936
Jonas Babravičius, ~1950
Baltrūnas, 1936
Mečislovas Bankauskas, 1935
P. Barkauskas, 1948
N. Blatas, 1936
Brazaitis, 1932
G. Bružas, 1936, 1948
Albinas Bulvičius, 1925
Juozas Cegelis, 1948
Leonardas Chodosevičius, 1947
Vladas Choniavka
Nikodemas Čerekas, 1930
S. Česnulevičius
V. Danilevičius, 1934
Adolfas Daugirdas, 1930
K. Difartas, 1951
Mečys Dumbliauskas, 1948
Kęstutis Eismontas, 1947, 1948
V. Galinis, 1930
S. Grigalauskas, 1932
J. Grigarauskas, 1934
Juozas Gudelis, 1947
Dizmanas Ilgūnas, 1947
Vytautas Ilgūnas, 1932, 1947
Stasys Ivanauskas, 1930
Bronius Jankauskas
S. Januševičius, 1930
Juodis, 1932
A. Kanišauskas, 1948
Eugenijus Kerinas, 1948
Henrikas Kersnauskas, 1934
T. Kižys, 1948
A. Klygis, 1930
Juozas Klimas, 1930
V. Klimavičius, 1948
Alfonsas Krušauskas, 1948
A. Kuzmickas, 1936
Justas Labutis, 1951
Gediminas Lapėnas, 1934
Vytautas Lechavičius (Vytautas Lekavičius), 1947
Izaokas Lifšicas, 1927
H. Lipnevičius, 1951
Dmitrijus Liubimovas, 1948
Aleksandras Mačiulis, 1947
V. Mažuolis, 1951
Aleksandras Melnikas, 1934
Bronius Miliauskas, 1948
Kostas Mitinas, 1930
A. Mišelskis, 1930
Justinas Morkūnas (Justas Morkūnas), 1948
J. Mušinskas, 1936
S. Petokas, 1932
Ričardas Racevičius, 1930
Algirdas Raginis, 1948
Sabaliauskas, 1936
Viktoras Semaška, 1948
L. Sereikis, 1948
Vladimiras Sokolovas, vartininkas 1932
A. Stankevičius, vartininkas 1946
Stasiulevičius, vartininkas 1947
V. Stašauskas, 1936
V. Stašinskas, 1930
P. Stonkus, 1948
Tadas Šliogeris, 1925
D. Švarcas, 1930
Vosylius Tiščiauskas, 1932
L. Ulozevičius, 1948
I. Urbonas, 1951
Vilhelmas Variakojis, 1936
Jonas Vaškelis, 1948, 1951
Stasys Zienius, 1948
Juozas Žebrauskas, 1930
V. Žygelis, 1948–1951
Danielius Žilevičius, 1925
Henrikas Žurauskas, 1930

A lygos žaidėjai

Daugiausia rungtynių sužaidė:^[19]

V. Žygelis (1948–1951), 50
Povilas Barkauskas (1948–1951), 32
Eugenijus Kerinas (1949–1951), 31
Antanas Vaisa (1949–1951), 28
Kęstutis Eismontas (1948–1950), 23

Šaltiniai

↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 227–239 p.
↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 30 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 239 p.
↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 31 p.
↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 51 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 42 p.
↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 138 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 269 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 282 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 328 p.
↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 35 p.
↑ Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 365 p.
↑ Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 51 p.
↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 1 (1919–1940 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 22 psl.
↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 36 p.
↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 37 p.
↑ https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytauto_Didžiojo_universitetas
↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 14 psl.
↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 118 p.

Autoriai ir redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius bei redaktorius.

– autorius – 100% (+24-0=24 wiki spaudos ženklai).

[1] Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 227–239 p.

[2] Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 30 p.

[3] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 239 p.

[4] Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 31 p.

[5] Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 51 p.

[6] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 42 p.

[7] Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 138 p.

[8] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 269 p.

[9] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 282 p.

[10] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 328 p.

[11] Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 35 p.

[12] Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje“: I dalis (1919–1936). – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // 365 p.

[13] Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, „Margi raštai“, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 51 p.

[14] Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 1 (1919–1940 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 22 psl.

[15] Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 36 p.

[16] Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 37 p.

[17] ttps://lt.wikipedia.org/wiki/Vytauto_Didžiojo_universitetas

[18] Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 14 psl.

[19] Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // 118 p.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]