FK Elnias
 Lietuva
|
† FK Elnias | |||||
| ||||||
| Įkūrimas | 1942 m. | |||||
| Iširimas | 1986 m. | |||||
| Miestas | Šiauliai | |||||
| ||||||
| http://www.futbolinis.lt/content/team/8369/lt/ | ||||||
| Dublerinės komandos | Elnias-2 Šiauliai, Elnias-3 Šiauliai | |||||
Istorija
.JPG)
1879 m. buvo įkurtas „Elnio“ odos ir avalynės kombinatas – žydų pirklio Chaimo Frenkelio fabrikas, viena didžiausių odos apdirbimo įmonių Rusijos imperijoje.[1] 1925 m. Chaimo Frenkelio sūnus Jokūbas Frenkelis su giminaičiais ir kitais stambesniais odos gamybos verslininkais Frenkelio fabriko teritorijoje įkūrė modernią, mechanizuotą batų gamyklą „Batas“. 1939 m. bendrovė jau buvo viena didžiausių Lietuvoje. Batų fabrike tuo metu dirbo apie 500 žmonių. 1940 m. Frenkelio įmonė buvo nacionalizuota.[2]
1942 m. Šiaulių „Bato“ futbolo komanda žaidė Lietuvos pirmenybėse Šiaulių apygardoje. Iki 1944 m. „Bato“ komanda dalyvavo futbolo ir lengvosios atletikos varžybose. 1946 m. klubas gavo „Elnio“ pavadinimą. Klubas buvo „Žalgirio“ draugijos narys, kultyvavo futbolą, krepšinį, ledo ritulį, boksą,[3] veikė prie avalynės gamyklos.[4]
„Elnias“ buvo daugiausia sovietmečiu pasiekęs futbolo klubas iš Šiaulių. Jis aukščiausiojoje lygoje debiutavo 1948 m. ir iškart laimėjo aukso medalius – komandos branduolį sudarė II pasaulinio karo metais buvusios stiprios komandos Gubernija Šiauliai žaidėjai.[5] Tai buvo monolitinė komanda, kurios sėkmę lėmė nepaprastas žaidėjų draugiškumas – net kelis sezonus be keitimų žaidė 12–14 futbolininkų. Daugiau nei 10 metų šios komandos pavadinimas mirgėdavo net pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Todėl buvo didelė staigmena, kai 9-ajame dešimtmetyje komanda visai subyrėjo.105-6|[6]
Sovietmečiu „Elnio“ fabriko sporto klubas buvo įsikūrė buvusioje sinagogoje (dabar čia veikia Šv. Pijaus X kunigų brolija). 1948 m. debiutinėse LTSR čempionato rungtynėse „Elnias“ net 6-1 nugalėjo tuometinį čempioną – Kauno „Lokomotyvą“ ir vėliau tapo Lietuvos čempionu. Tais pat metais TSRS profsąjungų taurės turnyre 1-0 nugalėjo Daugava Riga (1944) komandą ir 0-1 pralaimėjo Kalev Tallin. 1957 m. „Elnias“ debiutavo TSRS kolektyvų taurės turnyre, kur Leningrade pralaimėjo Optinės mechanikos gamyklos komandai 2-3, nors pirmavo 2-0.[7] 1958 m. žaidė TSRS kolektyvų taurės pusfinalyje.105-6|[6]
Apie 1960 m. „Elnio“ fabriko direktorius buvo žydas Primaitis, kuris mecenavo futbolo komandą, suteikė žaidėjams privilegijų, jie dirbo prestižiniame odos ceche pjaustytojais.
1992 m. rugpjūtį odos ir avalynės susivienijimas „Elnias“ buvo privatizuotas, 1996 m. pabaigoje paskelbtas jo bankrotas, o 1998 m. fabrikas uždarytas.
Pasiekimai
- 3-oji vieta Pabaltijo radijo taurės turnyre (1958)
Treneriai
- Voldemaras Jaškevičius, 1948–1953
- Antanas Sipavičius, 1955–1958
- Ignas Urbonas, 1958–1959
- V. Šambaris, 1959–1960
- S. Rostkauskas, 1961–1965
- Henrikas Jakimavičius, 1966–1968
- Romaldas Jankauskas, 1969–1986
Žymūs žaidėjai
- Edvardas Gečiauskas, 1949–1961
- Algirdas Griškonis, 1949–1963
- Henrikas Jakimavičius, 1954, 1961
- Romaldas Jankauskas, 1961, 1969
- Romualdas Lavrinavičius, 1961
- Romualdas Prikockis, 1956, 1961
- Romanas Skeivys
- A. Spranaitis, 1961
- V. Šarkis, 1961
- Chaimas Šeras
- Vladas Tučkus, 1949
- Romualdas Urnikas, 1959–1966
- A. Vitkevičius, 1961
- Bronius Zolubas
Šaltiniai
- ↑ https://lt.wikipedia.org/wiki/Frenkelio_fabrikas
- ↑ https://kultura.lrytas.lt/istorija/2017/08/22/news/odos-pramones-karalius-kaip-siauliu-milijonierius-pagarsejo-visame-pasaulyje-2290401/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 2 (1941–1952 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. // 14 psl.
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 3 (1953–1956 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2000. // 13 psl.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolo raida (1905–2018)“. – 2020 m. // 283 p.
- ↑ 105_6-0|6,0 105_6-1|6,1 Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 105 p.
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // 20 p.
| |||||||||||||
